*Gyvenimas . . .
*Kas tai ?? Sakykit ka norit, bet man tai tik žaidimas. Žaidimas kuriame už viską mokame. Atrodo nieko nepadarome blogo, bet vistiek mokame. Atrodo gyvenime viskas puiku, esam laimingi, džiaugiamės, šypsomės, laukiam rytojaus lyg naujos galimybės rasti gyvenime ką nors dar naustabaus. Bet. . .
Galiausia baigias visi tie džiaugsmai, nebėra* visų tų nesamonių kurios tiekė tiek daug laimės. Nebelieko nieko, netekom tikslo. Atrodo šiandien nusisuko net Dievas, kaip ir visi tie žmonės kuriuos laikiau bragiais ir jais tikėjau. . . Meluoju, aš vis dar jai tikiu. Kaip Svaras sakė:
"Neleisk, kad tavo tamsa atsuktų tave prieš draugą
Ramiai - jis vis dar tavo nugarą saugo"
Taip, aš jų nugaras dar saugau, nes tikiu, kad tai ką vadinu draugais , atsisuks ankščiau ar vėliau atgal. . .
Lauksiu. . .
Bet. . .
Betkuriuo atveju šis laukimas neturint jokio tikslo ir tiesiog gyvenimas tam, kad gyventum žudo. Ir kuo toliau, tuo labiau. . .
* O baisiausiai traukia ten 1,8 kilometro į viršų žodžiai, kurie kažkada turėjo prasmę, dabar tai tiesiog mėlino rašalo vingiai ant balto popieriaus. . .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą