Kai muzika pasiekia kojas, taisyklių galima ir nepaisyti. Kai kovoji už būtį, kai nori gyventi, o ne egzistuoti, taisyklės taip pat lieka nuošalyje. Kai esi šalia žmogaus, kuris tau sukelia nuoširdžiausius ir gražiausius jausmus ir leidžia pasijausti nuostabiai, net negalvoji apie taisykles kažkokias.
Net kare jų nėra. Net sapnuose ar svajonėse.
Jos tam, kad jas laužyti, manipuliuoti. Jos man nereikalingos. Jokių taisyklių mano abstrakčiame gyvenime. Jokių.
Gyvenu, kad gyvenčiau, o ne egzistuočiau. Gyvenu, kad mylėčiau, kad džiaugčiausi savo gyvenimu. Gyvenu ir kaifuoju nuo gyvenimo.
Taisyklės tik ten, kur pančiai reikalingi, ten, kur nereikia chaoso, o mano gyvenime visad jo yra. Visad jis bus reikalingas man. Visada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą