Atslinko vakaras, net nepastebėjau dienos šviesos. Ramuma. Lyg tos dienos ir nebuvo. Lyg šiandien yra vakar, o ryt bus šiandien. Keista diena. Keista aš. Per rami, per niūri. Barbenu pirštais į medieną, kartu su lietaus ritmu, kuris atsimuša į langą. Akys tuščios ir neblizgios, kokios dažniausiai nebūna. Neturiu sau vietos. Per daug minčių nori veržtis lauk, bet jos nerišlios, pasimetusios kaip ir pati aš.
Artumo. Šilumos. Juodos kavos. Ir Tavęs šalia!!!
Priprast spėjau, nors atrodo nebuvo kaip. Bet pripratau. Ir jau pradėjau gyventi Tavim. Su troškimu. Su norais. Siekiais. Bet per daug akmenų mūsų kelyje. O juos patraukti tik Tu gali.Ar tai padarysi dėl manęs?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą