bausk mane.

Kažkodėl būtent tokiais vakarais labiausiai pasiilgau.
Kai lieku viena. Viena it pirštas.
Ir žinau, kad kartais taip užknisa tie klausimai: Ar tau viskas gerai?
Vien todėl, kad šiandien nesišypsai, nekalbi, nejuokauji.
Bet kartais ir nuo jų tampa geriau.

O čia. Niekas nepaklaus. Niekas nepasidomės. Niekas nežiūrės užjaučiamu žvilgsniu.
Ir lauksiu kaip išganymo tavos žinutės ar skambučio.
Žinau, pati, kad naivu.
Nesulauksiu.
Niekada nesulaukiu, bet lyg beprotiška kvailė laukiu.
Nes myliu.

Ir žinau, kad mintimis esi su manimi.
Žinau, ir myliu.
Kad ir kaip tu man tai draudi, aš myliu.
Girdi?
MYLIU.

Bausk mane. Nekęsk manęs.
Nes pamilau.
Pamilau tave tokį koks esi.
Kartais bjaurų ir savanaudišką. Kartais kritišką ir nenuoširdų.
Bet tik kartais.

Sudegink mane, mano pačios meilėje sau.
Vien todėl, kad savu noru žengiau iš rojaus.
Pamilau.